šventkeleivis

šventkeleivis
šveñtkeleivis, -ė (neol.) smob. (1) KII336, NdŽ, KŽ; L, Rtr šventųjų vietų lankytojas, piligrimas, maldininkas: Anudu šventkeleiviu tiems už draugtarnius pristojo I. Duodavo prieglaudą pakelingiems ir šventkeleiviams Gmž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • šventkelis — 2 šventkelis, ė smob. rš žr. šventkeleivis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”